Vienas išminčius yra pasakęs: „Gyvenimas yra komedija tiems, kurie mąsto, ir tragedija tiems, kurie jaučia." Užplūdusios emocijos daugeliui iš mūsų trukdo susikaupti, o staigios reakcijos kartais kelia nemažai problemų. Vis dėlto, emocijos yra būtinos. Būtent jų, o ne minčių dėka, pažįstame mus supantį pasaulį, lengvai bendraujame su žmonėmis, kuriame šeimas ir laimingus gyvenimus. Tačiau kaip išmokti emocijas priversti dirbti savo naudai, o ne kenkti ir trukdyti?

BLOGŲ EMOCIJŲ NĖRA

Domėtis emocijomis, jas nagrinėti mokslininkai pradėjo visai neseniai. Emocinio intelekto lavinimo instruktorius Šarūnas Pečkus tvirtina, jog emocijos žmogui yra reikalingos. „Anksčiau buvo manoma, kad reikia mąstyti logiškai, o kas nesusiję su loginiu mąstymu, žmogui trukdo. Vadinasi, ir emocijos.

Pirmiausia - žmogus reaguoja emocijomis. Tik vėliau ateina mintys, nes emocijas mes jau atsinešame gimdami.

Tuo tarpu mąstyti išmokstame tik augdami." Į viską, kas mus supa, pirmiausiai reaguojame emocijomis, todėl skirstyti jas į gerąsias ar blogąsias, reikalingas ar vengtinas - negalime. „Kiekvienas žmogus nori nenori patiria įvairiausių emocijų. Ir visos jos yra reikalingos. Jei mes skirstytume emocijas į teigiamas ar neigiamas, pastarųjų bandytume išvengti. O tai reikštų, jog stengiamės tiesiog „išsioperuoti" dalelę savęs." Bandydami slopinti neigiamas emocijas, vėliau tarsi „užsidedame šarvus" ir stengiamės mąstyti tik pozityviai. Tačiau toks elgesys nenatūralus. Neigiamų emocijų išvengti negalime. Jas slopindami tiesiog kaupiame savyje, kol galiausiai vis tiek pratrūkstame. Ir pratrūkstame dažniausiai būdami su artimiausiais žmonėmis, į viską reaguodami kur kas karščiau, negu derėtų: smarkiai supykstame, imame šaukti ant tų, kurie iš tiesų to nenusipelnė. Kad to išvengtume, visas mus užplūdusias emocijas turime „išjausti." „Nederėtų slėpti emocijų, tačiau reikia rasti būdų, kaip jas išreikšti," - tvirtina Š. Pečkus. Tačiau tai padaryti nėra paprasta.

SVARBIAUSIA - PRIEŽASTIS, O NE PASEKMĖ

Išmokti valdyti emocijas pakankamai sudėtinga. Teoriškai mes galime suprasti daug ką, tačiau tos žinios mums praverčia tik vėliau... kai emocionali reakcija jau būna išgyventa. Įpykusi moteris gali imti daužyti indus ir tik atslūgus emocijoms suvokia, jog to daryti visiškai nederėjo. Tačiau tuo metu, kai reaguojame emocijomis, teorinės žinios negelbėja. Kad sugebėtume įsikišti į tą procesą - emocinę reakciją - reikia treniruotis. Ne dieną, ne dvi, bet nuolat. Juk ne visada galime vadovautis staiga mus užplūdusiomis emocijomis - gyvename visuomenėje, kurioje egzistuoja tam tikros taisyklės. Turime jų paisyti, todėl reikia išmokti save suvaldyti. Vis dėlto, kartais emocijas reikia „paleisti," kad netaptume pastumdėliu ir kitų užgaidų vykdytoju.
Kaip žinoti, kada emocijas būtina valdyti, o kada išlieti? Šarūnas Pečkus pataria ieškoti emocijų priežasčių:

„Pirmiausia reikia mokytis iš pasekmių pasaulio pereiti į priežasčių pasaulį: gilintis ir analizuoti, kur yra tų emocijų priežastys. Galbūt priežastis slypi pačiame žmoguje - esate pernelyg jautrus, turite kažkokių kompleksų, todėl greitai ir per daug emocionaliai reaguojate. Jūsų emocijai nėra objektyvių priežasčių. Kartais, kas žeidžia vieną žmogų, gali visiškai nejaudinti kito. Tokiu atveju suvokus, kad emocijų priežastis esate jūs pats, jas geriau suvaldysite. Tačiau jei jūsų emocinį protrūkį išprovokavo kažkas iš aplinkos - tylėti ir užsisklęsti savyje nereikia."
Būdai, kaip esame linkę reaguoti į aplinką, išlieti užplūdusias emocijas, požiūris į žmones ir situacijas - viskas susiję su žmogaus savojo „aš" aprašymu. „Visa tai formuojasi vaikystėje, auklėjimo proceso metu. Jei nuo mažens tėvai palaiko vaiko kūrybiškumą, smalsumą, iniciatyvą, savarankiškumą, vėliau toks vaikas į viską reaguos nuovokiau. Tačiau, deja, dauguma tėvų elgiasi priešingai: vaikams neleidžia garsiai reikšti emocijų, jų negiria, tik bara... Tokie vaikai tampa jautresni, natūralu, į daug ką žvelgia sudėtingiau ir reaguoja emocionaliau."
Kaip jau minėta, nėra gerųjų ar blogųjų emocijų. „Visos emocijos geros ir reikalingos, tačiau yra neadekvatūs jų reiškimo būdai. Juk ne visose situacijose jūs galite reaguoti taip, kaip tarkim reaguotumėte būdamas namuose arba artimiausių žmonių būryje. Bet kokiu atveju, emocijas galite parodyti. Galite reikšti nepasitenkinimą, tačiau ar toje situacijoje būtina daužyti indus? Galbūt artimiesiems toks jūsų elgesys - įprastas reiškinys, tačiau oficialesnėje aplinkoje toks elgesys atrodo paprasčiausiai asocialus. Yra begalė būdų, kaip reikšti emocijas. Jei esate nepatenkintas, nebūtina svaidyti daiktus. Tačiau dažniausiai staigios ir spontaniškos reakcijos metu nesugebame savęs valdyti. Tik vėliau suvokiame - pasielgėme nederamai...

KAIP IŠMOKTI SAVE VALDYTI?

Nėra labai daug būdų ir metodikų, kaip išmokti emocijas priversti dirbti savo naudai. Emocinio intelekto lavinimo seminarų metu Šarūnas Pečkus dalyviams pateikia įvairių pratimų ir namų darbų užduotėlių. Viena iš jų - „Kinas." „Kiekvieną vakarą, prieš eidami miegoti, mintyse „atsukite" savo dieną ir peržiūrėkite ją tarsi kino filmą. Tačiau svarbiausia „atsukti" savo dieną ne nuo ryto, o nuo vakaro atgal į rytą. Priešingu atveju, ne stebėsite save, o lavinsite atmintį. Jeigu jūsų darbo diena prasideda kaip įprastai, jūs ne save stebėsite, bet paprasčiausiai prisiminsite savo veiksmus. Taip atsiranda automatiniai žmogaus psichologiniai stereotipai, kurie labai dažnai žmogų tarsi „iškelia" iš realios situacijos į rutiną.
Tačiau jei savo dienos kino filmą „atsuksite" nuo vakaro į rytą, matysite save įvairiose situacijose. Bus tokių akimirkų, kurių net neprisiminsite. Pavyzdžiui, kaip klojate lovą ar pusryčiaujate. Tie momentai yra tokie įprasti ir automatiški jūsų gyvenime, jog jūs tiesiog jų neužfiksuojate.



 Gali nutikti ir taip, kad neprisiminsite net pusę darbo dienos, nes jūs ją praleidžiate sėdėdami prie kompiuterio. Ir tie epizodai, kurių vakarais neatsimenate, patys pavojingiausi. Tais momentais valdyti save, savo emocijų jūs negalite todėl, kad psichologiškai jūsų toje situacijoje tiesiog nėra. Jūs kažkur paskendęs mintyse: svajojate, susikaupęs dirbate... Ir jei staiga iš aplinkos atsiranda dirgiklis, nesusivaldote ir reaguojate spontaniškai. Jūs esate susitelkęs ties kitais dalykais, o to žmogaus, kuris tą sekundės dalį, atsiradus dirgikliui, priims sprendimą, kaip reaguoti, psichologiškai tiesiog nėra. Jei kažkas jums pasakys kažką negero ar nepatinkančio, situacija bus nekontroliuojama, nes tuo metu, kam valdyti jumyse kylančias emocines reakcijas, tiesiog nebus.
Atlikdami šį pratimą stebėkite save iš šalies kaip filmo aktorių. Diena jau nufilmuota. Jūs nieko pakeisti negalite. Kai įprasite tai daryti - vakarais peržiūrėti filmą, kuriame esate pagrindinis veikėjas - pastebėsite: tokių akimirkų, kurių neatsimenate, vis mažės. Aišku, reikia sau padėti. Dienos metu tiesiog karts nuo karto įsivaizduokite, jog esate filmuojamas. Kad būtų lengviau, nusistatykite priminimą telefone (tarkim, kas pusvalandį). Galbūt iš pradžių bus neįprasta, bet vėliau tai taps visiškai natūraliu procesu. Tuo metu, kai prisimenate, suvokiate, jog esate filmuojamas, neleidžiate visiškai sau užsimiršti, panerti į savas mintis ir taip prarasti galimybę valdyti save. Tokiu būdu jūs lavinate taip vadinamąjį išfokusuotą dėmesį - kai žmogus vienu metu gali susikaupti ir sutelkti savo dėmesį ties keliais dalykais. Situacijoje, kai imate reikšti emocijas (net jei jos ir labai neigiamos), sureaguokite bent jau po 30 sekundžių, kuomet jau suvoksite, reikia jums to, ar ne: ar ta reakcija bus adekvati, kitiems suprantama ir jums naudinga. Vėliau pajutę dirgiklį, sukeliantį vienokias ar kitokias emocijas, įprasite pamąstyti: ar norite emocijas tiesiog „paleisti," ar nutylėti, ar išreikšti kokiu nors kitu adekvačiu būdu. Tai vadinama savireguliacija."

Išmokę savireguliacijos, priversite emocijas dirbti Jums. Tačiau saugokitės, kad neimtumėte emocijų kaupti savyje. O jei esate iš tų, kurie į viską žvelgia racionaliai ir logiškai, nepamirškite - emocijos mūsų gyvenime yra būtinos. Būtent joms patikime svarbiausias gyvenimo akimirkas. Kaip išmokti jas išgyventi - skaitykite kitame žurnalo numeryje.

Žurnalas "Būk laimingas" Nr. 7
2010 09 mėn.

Užsiregistruoti į nemokamą Emocinio intelekto kurso seminarą/prezentaciją ar sužinoti daugiau apie Emocinio intelekto lavinimo kursą, jo naudą, buvusių kursų dalyvių atsiliepimus galite čia...