| Pakeisti asmenybę
Žurnalas "Pana", Nr. 1.
"Daugiausia energijos žmonės iššvaisto norėdami išsiaiškinti, kaip juos vertina kiti." Manote, kad būtumėt laimingesnės, jei: jūsų tėvai uždirbtų milijoną, būtumėte gražios kaip Angelina Jolie, labiau pasitikėtumėte savimi, žmonės į jus žvelgtų kitaip. Jei skundžiatės prastu likimu ir laukiate, kol situacija savaime pagerės, jokių teigiamų pasikeitimų nesulauksite.
Jums reikia peržengti psichologinius barjerus. Vienas iš būdų tai padaryti — trumpam įkūnyti kitą žmogų.
Sakysite, nesąmonė? 28 metų Šarūnas Pečkus su kolegomis jau kelerius metus organizuoja psichologinius savęs reguliavimo kursus ir persikūnijimo žaidimus.
Susipažinę su žmogaus vertybėmis, įsigilinę į jo norus, siekius bei jų įgyvendinimą stabdančias baimes, vaikinai paverčia „užsispaudėlį" benamiu, sexy gulbe, vyrą perrengia moterimi ir pateikia užduotis (pavyzdžiui, gatvėje prašyti išmaldos), kurios kokiam pusdieniui priverčia paragauti visiškai kitokio gyvenimo.
Klausiate, kam to reikia, kaip tai gali paveikti ateitį? Skaitykite toliau ir sužinosite. RIMTOJI DALIS
Ar tai - ne fikcija, arba Kuo čia dėtas savęs reguliavimas Nemanykite, kad kažkoks neaiškus tipas, vardu Šarūnas, su kažkokiais pamišėliais draugais užsiima nerimtais dalykais - įstato drovią moksliuke į aukštakulnius ir paleidžia po miestą. Ši kaipmat susilaukia daugiau dėmesio ir stebuklingai nugali nevisavertiškumo kompleksą - viskas, problemos išspręstos, visi smagiai pasilinksmino ir išsiskirstė...
Šarūnas yra diplomuotas teisininkas, turi savo verslą ir be viso to yra atestuotas diferencijuotų funkcinių būsenų metodikos instruktorius.
Šarūnas: "Šia metodika žmogus pradeda diferencijuoti savo būsenas (jos suprantamos kaip aktyvumas, nusiteikimas tam tikrai veiklai): gali ne tik atskirti, ar tinkama jo būsena tam tikrai veiklai, bet ir pats ją keisti, nukreipti tinkama linkme".
Vaikinas veda "aktyvios savireguliacijos" - tokios metodikos dar vadinamos emocinio intelekto lavinimo - kursus, kurie skelbiami meno ir kultūros centro "Stiklo karoliukai" www.stiklokaroliukai.lt interneto svetainėje.
Juos baigę žmonės gali pabandyti veltis į avantiūrą - sužaisti asmenybės pakeitimo žaidimą, taip įtvirtindami teorines žinias ir išbandydami save.
Šarūnas: "Savireguliacijos metodika, sukurta gal prieš 30 metų, buvo taikoma aktoriams, kad šie išmoktų ne apsimesti vienu ar kitu personažu, o įsijausti į atliekamą vaidmenį.
Vėliau pastebėta, kad visa tai galima pritaikyti ne tik scenoje, bet ir gyvenime - mokėjimas įsijausti j tai, ką darai, yra papildomas instrumentas, padedantis paversti žmogaus veiklą maksimaliai efektyvia". Persirengėlių žaidimai Kursuose gaunate praktinės psichologijos žinių: susipažįstate su savo asmenybe, sužinote, kaip pasinaudoti stipriosiomis pusėmis ir apsaugoti silpnąsias, išmokstate lanksčiai reaguoti į situaciją. Tačiau teorinės žinios yra viena, o praktika - visai kas kita. Visiems aišku, kad geriau nesinervinti, tačiau kaip tai padaryti, ypač stresinėje situacijoje? Šarūnas: "Vienas žymus tenisininkas yra pasakęs: "Perskaičiau toną literatūros, kaip laikyti raketę, kaip statyti kojas ir paduoti kamuoliuką, tačiau nežinau, kaip turėtų jaustis tenisininkas, kad laimėtų".
Aš tai vadinu vidiniu žaidimu: kokius vidinius įrankius - sąmonę, žinias, darbą su emocijomis ir pan. - reikia pasitelkti, kad pasiektum išorinių užsibrėžtų tikslų.
Daugiausia energijos žmonės iššvaisto norėdami išsiaiškinti, kaip juos vertina kiti: kaip kažkas pažiūrėjo, ką pasakė, ar kitiems patinka naujas drabužis ir panašiai. Klausimas "kaip aš jaučiuosi?" nustumiamas į antrą planą. Dėl to ir sugalvojome tokius, kaip mes vadiname, persirengėlių žaidimus - priversdami žmogų įsijausti į kito vaidmenį, padedame atsikratyti vidinių baimių, skatiname analizuoti savo jausmus, performuoti nuostatas ir galiausiai kitaip vertinti gyvenimą. (Tai iš tiesų veikia?) Visi draugai išbandė". Pramoga - ne kiekvienam Paprastam žmogui iš gatvės tokios pramogėlės Šarūnas nesiūlytų, nes, neturėdamas bazinių psichologinių žinių, šis nežinotų, kam to reikia, ir išvadų nepasidarytų.
Šarūnas: "Ne visiems galima šį žaidimą žaisti, nes suaktyvinama emocinė sfera. Jei žmogus labai emocingas, gali neadekvačiai reaguoti į situaciją. Į viską atsakingai žiūrime ir, jei reikia, pasitelkiame psichologus.
Tik žinodami žmogaus vertybių sistemą, baimes ir visa kita, galime parinkti jam tinkamą personažą bei sukurti užduotis. O kad viskas vyktų sklandžiai, slapta kontroliuojame, kaip jiems sekasi". Vaikinas pats porą valandų buvo "gezas". LINKSMOJI DALIS Kaip vyksta žaidimas Šarūnas gerą valandžiukę mums pasakoja, kokiu personažu pavertė savimi nepasitikinčią merginą, kuklų jaunuoli, vertę žinantį, tačiau dėl greito tempo ir streso gyvenimo džiaugsmą praradusi įmonės direktorių... Nėščioji  Šarūnas: "Nėščia mergina - žanro klasika! Dažniausiai šį vaidmenį skiriame merginoms, kurios, vadovaudamosi nuostata "jei ištekėčiau, pagimdyčiau vaiką, visos mano problemos išsispręstų", jaučiasi nelaimingos. Padarome normalų pilvą, aprengiame stilinga suknele, jei reikia, įbrukame i rankas cigaretę. Panelė vienui viena turi vaikščioti po parduotuves, matuotis drabužius, sėdėti kavinėse ir stebėti aplinkinių reakciją". Nėščiosios sulaukia dėmesio: aplinkiniai tampa paslaugus, dėmesingi, o tai labai gerai, jei šiaip mergina jaučia dėmesio trūkumą. Tačiau svarbiausia tai, kad yra ir priešingas efektas: potencialūs vaikinai i "besilaukiančią" nebekreipia dėmesio - pilvukas signalizuoja, kad mergina jau užimta. O jei nėščioji atrodo ar elgiasi (pvz., rūko) ne taip, kaip įprasta, visuomenės reakcija užmušanti. Šarūnas: "Jei teisingai suformuluojama užduotis ir gerai žinoma, ko norima, žaidimo metu mergina išgyvena gausybę įvairiausių jausmų bei aplinkinių reakcijų. Juos išaiškinus teisingai, galima padaryti svarbių išvadų, apsaugosiančių nuo neapgalvotų ir neigiamas pasekmes turinčių žingsnių - santuokos tik dėl vestuvių, iš idėjos, kad "man tiek metų, jau laikas" (juk paskui tokia žmonelė ne tik pati kankinasi, bet ir jos vaikai, vyras). Bet, pabrėžiu, tai nedaroma bet kam ir bet kada! Mergina  O kartą vaikiną perrengėme mergina. Liepėme jam lankytis garsiausiuose Vilniaus klubuose, baruose ir elgtis, kaip moterys elgiasi: dažytis lūpas, eiti į moterų tualetą. Jis siaubingai nervinosi, nes nemokėjo taip elgtis, bijojo būti ir atpažintas, mat pažinojo klubų barmenus.
Kodėl toks personažas? Šis vaikinas - labai išsilavinęs ir protingas žmogus, greitai suvokiantis reikalo esmę ir gerai besigaudantis psichologinio turinio informacijoje. Supratome, kad švelniais įvaizdžio pakeitimais jo nenustebinsime ir jis greitai i juos įsigyvens. Štai kodėl parinkome kardinalesnį personažą.
Dalyvis vėliau pasakojo, esą tik išgirdęs, koks bus vaidmuo, patyrė tokią reakciją, kokios nesitikėjo: suvokė, kad viena yra žinoti ir suprasti, o visai kas kita - įgyvendinti!
Kodėl apie tai kalbu? Ilgainiui tampame priklausomi nuo artimų žmonių reakcijos į mus ir stengiamės ją atitikti. Juk kartais mūsų nuomonė ne visai tokia, tačiau dėl šventos ramybės draugams retsykiais ją nutylime...
Net kai mąstome, kaip apsirengti, mus veikia kiti: galvojame, su kokiais draugais susitiksime ir kokia gali būti jų reakcija. Dažnai šis kriterijus nustumia mūsų pačių norus į šalį.
Lankydamasis įprastose vietose ir sutikdamas senus pažįstamus, kurie jo nepažino, perrengtas vaikinas patyrė galybę emocijų. Ir įsitikino, kad žmonių reakcijos nuo konkretaus asmens nepriklauso - yra automatinės.
Turtuolis elgeta Geriausias personažas teko kietuolį "stūmusiam" vienos įmonės vadovui. Paprastai žaidimas trunka apie pusantros valandos, tačiau direktorius draskė Šarūnui ir jo kolegoms krūtines, prašydamas ko nors rimtesnio, ko nors TOKIO...Šarūnas: "Padarėme iš jo benamį. Specialiai iš motušės parsivežiau senovinius tigrinius kailinius, kamufliažines kelnes. Suvėlėme jam plaukus, šiek tiek išpurvinome veidą. Nuo tikro benamio būtumėte neatskyrusios!Jam į porą paskyrėme kitą žmogų - nusprendėme, kad vienam šešias valandas trankytis po miestą pernelyg žiauru.Taigi nustatėme maršrutą: Vilniaus centras, Aušros vartai, Halės turgus, geležinkelio stotis. Užduotis buvo važiuoti troleibusu, rinkti butelius, prašyti išmaldos, knistis konteineriuose, žodžiu, daryti viską, ką kasdien daro benamiai. Vyrai pranoko lūkesčius: miegojo prie buvusio kino teatro "Lietuva", bėgo nuo policijos, prie Aušros vartų dainavo. Ėjo į tokias parduotuves, kaip "Prada", "Escada", juos iš ten metė lauk. Įsivaizduojate, kaip tokioje situacijoje jautėsi direktorius, kuris šiaip gyvenime galėtų nusipirkti bet ką? Kai prie sostinės Katedros aikštės vyrai prisėdo kaulyti centų, prie jų priėjo benamiai ir pradėjo mokyti, kur geriau dėti skardinę. Patarė, kad reikia bent vienam drebėti, nes tada žmonės pasidaro nuolaidesni. Priėmė kaip savus.Įmonės vadovas padarė aibę atradimų, kaip galima gyventi ir niekuo nesirūpinti. Paprastai jo galvoje sukasi projektai, jis visur skuba, o čia staiga - pertrauka... Tokie išgyvenimai jam suteikė daugybę pozityvių pasekmių, viena jų — esamo momento įvertinimas! Tikiu, kad po šio žaidimo žmogus pasidarė dėmesingesnis dabarčiai, o ne ateities planams ir pradėjo labiau vertinti žmonių tarpusavio santykius". „Gezas" - į kazino
 Šarūnas: "Kartą aš pats transformavausi i "gezą". Apsimoviau margas kelnes, įlindau i suplyšusį megztinį, pūstą "Brooklin" striukę su petukais - tokios buvo madingos prieš n metų, - įšokau i baltus kedus. Saulėgrąžos kišenėse ir slengas - būtinas dalykas.
Vaikščiojau Gedimino prospektu ir kalbinau merginas: "Češke, pareini čia! Klausyk, kur čia Vilniuj pasitusyt? Chebrikė sakė, kad "grafity" neblogai. A girdi, ko taip žiūri?"
Paskutinis dalykas, kurį turėjau padaryti - nueiti i kazino... Dėdės su kostiumais ir "gulbės" į mane žvilgtelėjo, ir viskas!
Apsimetė, kad neegzistuoju. Čia psichologinis dalykas - nepriklausiau TAM kontingentui".
O mes nebyliai klausėme, kaip visą šią patirti galima panaudoti kuriant geresni gyvenimą...
MORALAS Dažnai žmonės susitapatina su emocijomis - esą yra tik taip, o ne anaip.
Žaidimas tarsi išlupa žmogų iš jo kūno ir priverčia į gyvenimą žvelgti kitomis akimis, iš šalies. Vėliau tai padeda į savo veiksmus ir poelgius pažiūrėti iš šono ir lyg šachmatų lentoje numatyti kitą ėjimą. "Žmonės tiki, kad vyksta evoliucija, tačiau iš esmės vyksta komforto didinimas." Sėkmė priklauso nuo to, kaip save pateiksi.
Savęs reguliavimo įgūdžius galima tobulinti, nes psichologiniai dalykai daugeliu atvejų statiški. Pavyzdžiui, versle turi žinoti rinką, tačiau tai jau kiti dėsniai. Kaip išlupti didesnę algą Užtat psichologinius niuansus - kur gaudo ir "pjauna" nepatyrusius specialistus - iš anksto įmanoma numatyti ir viską sudėlioti žmogaus naudai.
Pavyzdžiui, vienas draugas norėjo pakeisti darbą, gauti gerą atlygį, nes uždirbo 800 Lt. Jis įsivaizdavo, kad 3000 Lt atlygį su savo gebėjimais galėtų gauti tik po kokių ketverių karjeros metu. Tačiau būtent tiek mes privertėme jį užsiprašyti per pokalbi dėl darbo.
Žinoma, prieš tai keletą savaičių intensyviai mokėsi įsijausti į pasitikinčio savimi žmogaus vaidmenį.
Repetavome, ką per pokalbį sakys darbdaviui, patikrinome darbui tinkamas žinias (diplomą turėjo, bet nebuvo patirties), numatėme, kur jį gali pričiupti. Sukūrėme atitinkamą įvaizdį, kurio akcentai: geri kvepalai, prabangus kostiumas ir 100 proc. pasitikėjimo savimi.
Nugalėjęs vidines baimes, vaikinas perėjo keturis pokalbius, įskaitant ir pašnekesį su psichologe. Gavo darbą ir 2500 Lt atlygį. O svarbiausia, visi liko patenkinti".
Šarūnas šiuo metu generuoja idėją, kaip toki užsiėmimą paversti verslu - jei žmogus nenori klausyti kursų, o jam reikia tik žaidimo.
Anot vaikino, Rusijoje tuo užsiimama rimčiau, pavyzdžiui, naujuosius rusus uždaro išblaivinimo kamerose, inicijuoja rimtus "žaidimukus" su milicija, o kas žino, gal fiktyviai ir baudžiamojon atsakomybėn patraukia...
Šarūnas: "Williamas Shakespeare'as yra pasakęs, kad visas pasaulis - teatras, o žmonės yra aktoriai. Mes sakome: tapk režisieriumi!"
|
