DFB metodika
Koučingas
Šarūnas Pečkus
Įdomūs video
Straipsniai
Laisvalaikis
Naujienos
Apie mus
PAIEŠKA SVETAINĖJE
Ieškoti  
Straipsniai
Spausdinti  
2009-05-02
Psichoakustika ir rezonuojančios masės

Žurnalas Pravda, Nr. 21. Mėnesio tema "Muzika".

Be muzikos gyvenimas būtų klaida.
Friedrich Nietzsche

Sociologiniai tyrimai atskleidė, kad paaugliai klausosi muzikos ar žiūri muzikinius videoklipus 4-5 valandas per dieną, o muzikos klausymąsi vadina mėgiamiausia nemokykline veikla (keista, kad mokytojai dar nesugalvojo įdainuoti vadovėlių). Faktas, kad muzika įaugusi į daugumos mūsų kraują – kūdikystėje vežimėliuose mus užliūliuodavo lopšinės, ūgtelėję buvome (esame) reperiais, reiveriais, pankais ar gezais. Viena pagrindinių tokias grupes vienijančių vertybių – muzika.

J. Ortizas savo knygoje „The Tao of Music“ šauniai suformulavo, kad „muzika skverbiasi ne vien į mūsų protus, bet ir į širdis – ji yra galinga jungtis su mūsų emocijomis.“ Muzika „iškelia į viršų“ praeities pergyvenimus. Ji turi transformacinę galią sveikatai, mokymuisi ir gerbūviui. Šios savybės yra vadinamos Mozarto efektu. Taip įvardinamas muzikos naudojimas energizuojant kūną, gerinant atmintį ir didinant dėmesingumą, sukeliant relaksaciją, gerinant miegą, mažinant stresą, depresiją, pyktį bei disonansą su Gyvenimu. Harmoningi garsai gali koreguoti klausos sutrikimus, disleksiją, autizmą, protinius bei fizinius pažeidimus.

Savą muzikos pritaikymą atrado ir prekeiviai. Teisingai parinkta muzika gali vaidinti lemiamą vaidmenį apsisprendžiant pirkti. Sumanūs prekeiviai muzikos pagalba kuria aplinką, kurioje žmonės atsipalaiduoja, jaučiasi laimingi leisdami laiką bei pinigus. Tai vienas pavyzdžių, kai muzika naudojama norint paveikti žmogaus elgesį. Būtent tai yra psichoakustikos (yra toks mokslas?) dėmesio centre.

Svarbiausia čia ne prekybininkai bei jų manipuliacijos, ar pats faktas, kad yra toks mokslas, o žmogaus elgesį įtakojantys muzikos faktoriai, kuriuos šis mokslas išskiria – rezonansas, įtraukimas ir tikslingumas (kryptingas taikymas). Apsistokime ties rezonansu. Anot psichoakustikos specialistų, visa materija vibruoja. Iš fizikos žinome, kad ir muzika yra tam tikro dažnio banga (t.y. vibracija). Kai ji sutinka to paties dažnio kūno vibraciją, įvyksta tai, ką fizikai vadina rezonansu. Taigi, mus „vežantys“ kūriniai yra tie, su kuriais mes rezonuojame. Šiame kontekste peržvelgus įvairius topus, peršasi išvada, kad ten patenka labiausiai su masėmis žmonių rezonuojantys kūriniai. Tai kas tada pop kultūra? Ir ar jos šaknys ne masiniame rezonanse?

Ačiū Dievui, kad yra „undergroundas“.
 
Ar ta muzika, kurią nuolatos girdime savo kasdienėje aplinkoje neatima iš mūsų galimybės vystyti emocinės sferos? Tik turėdami išvystytą emocinę sferą galime rezonuoti su skirtingomis muzikos apimtimis – nuo paprasčiausios pop iki klasikinės muzikos ar sudėtingiausių vibracinių dainavimo technikų bei mantrų.

Ir paskutinis akordas smegenims. Kaip gi paaiškinti tai, kad Beethovenas, geriausiai žinomus kūrinius sukūrė būdamas visiškai kurčias? Išties, galbūt ne tokia jau banali ta Andriaus eilutė, galbūt „ne garsas skamba tyloj, o tyla garse? Ką apie tylą žinome mes“?

Jeigu ieškosite atsakymo, padėti gali Albert‘o Einstein‘o pastebėjimas: „žmonės, daržovės ir kosminės dulkės, visi šoka pagal paslaptingą melodiją, grojamą nematomo muzikanto“.

Naujausi komentarai
online / 2009-12-29, 17:24
Ko as ieskojau, aciu
bns / 2007-01-13, 59:59
TNT, tavo komentaras kvailas ;)
Vilius / 2006-11-29, 15:38
Ne mazas uzsienio stambiu - sekmingu verslininku skaicius, visa gyvenima klasosi Franko Senatros dainu.
Visi komentarai (4)
Jūsų komentaras - atsiliepimas
Vardas:
El. paštas:
Siųsti
BALSAVIMAS
Kaip vertinate savo Emocinį intelektą?
Aukštas
Vidutinis
Žemas
Neturiu nuomonės
Vertinu gerai, bet norėčiau pasitobulinti
Balsuoti  
Atgal Į viršų
© 2004-2024 "Stiklo karoliukai - meno ir kultūros centras". Visos teisės saugomos.
Sukūrė:Devocado