Iš pradžių buvo Tikėjimo Era - sausakimšos katedros, tikėjimas Aukščiausiąja Dievybe, šventieji, besikaunantys su plintančiu blogiu. Paskui buvo Minties Era - Švietimo epocha, vedama į priekį mokslo ir tikėjimo, kad sąmonė gali įminti visas Visatos paslaptis.
Dabar gi, remiantis knygomis, kurių šia tema vis daugėja, galima teigti, kad gyvename Mėšlo (Bullshit) Eroje.
"Gyvename beprecedentės bullshit'o gamybos laikais... Prezidentai, kunigai, politikai, teisininkai, žurnalistai, verslo magnatai ir nesuskaičiuojama galybė kitų ėmė sakyti ne tai, kuo tiki, bet kuo nori kitus įtikinti - ne tai kas yra, bet kas veikia." - rašo Laura Penny "Jūsų skambutis mums svarbus: Tiesa apie mėšlą" ("Your Call is Important to Us: The Truth About Bullshit"). Jai antrina Harry G. Frankfurt knygoje "Apie mėšlą" ("On Bullshit"):"Viena išskirtiniausių mūsų civilizacijos savybių - kad aplink yra tiek bullshit'o. Visi tai žino. Kiekvienas įneša savo dalį. Bet mes esam linkę priimti situaciją kaip duotybę…"
"Deimantas" šioje "karūnoje" - Harian McCraney, G. W. Bush'o buvęs kalbadirbys (Presidential Speechalist), kai sako "Mano vienintelis noras - kad mano darbas išlaikytų laiko išbandymą: praėjus daugeliui metų, kai žmogus atsigręš atgal, prisimins Prezidentą G. W. Bush'ą, jis pagalvotų: "Neturiu nė sumautos minties apie ką kalbėjo tas vyrukas, bet jis sakė būtent tai, ką aš norėjau išgirsti ."
Hmmm… Gal be reikalo išskraidinom Tapšnojantį Rolandą?...